Saulės spinduliuotės intensyvumas yra fizinis kiekis, rodantis saulės spinduliuotės stiprumą, ir vadinamas saulės spinduliuotės intensyvumu. Įrenginys yra W/m2, t. y. spinduliuotės srautas, kurį skleidžia taškinis spinduliuotės šaltinis tam tikru kryptimi kieto kampo vienete. Kuo didesnis saulės aukščio kampas, tuo didesnis saulės spinduliuotės intensyvumas. Kadangi tas pats šviesos spindulys turi mažiausią švitinimo plotą, kai jis nukreipiamas, ir gaunama daugiau saulės spindulių vienam ploto vienetui. Priešingai, kai tai yra įstrižai incidentas, švitinimo plotas yra didesnis, o saulės spinduliuotė vienam ploto vienetui yra mažesnė. Saulės aukščio kampas skiriasi priklausomai nuo laiko ir vietos. Dienos metu saulės aukščio kampas yra vidurdienis didesnis nei ryte ir vakare; vasara yra didesnė nei žiema; mažos platumos yra didesnės nei didelės platumos.
Atstumas tarp saulės ir žemės reiškia, kad kai žemė sukasi aplink saulę, atstumas tarp saulės ir žemės nuolat keičiasi dėl elipsinės orbitos. Žemėje gaunamos saulės spinduliuotės intensyvumas yra atvirkščiai proporcingas atstumo tarp saulės ir žemės kvadratui. Kai žemė yra perihelion, saulės spinduliuotė yra didesnė už perihelioną. Remiantis tyrimais, kai žemė sausio pradžioje praeina perihelioną, saulės spinduliuotė, gauta žemės paviršiaus vieneto plotui, yra 7% didesnė nei tada, kai liepos pradžioje ji praėjo apokalipsę. Saulės spinduliuotės intensyvumas yra proporcingas saulės spindulių trukmei. Saulės laiko trukmė priklauso nuo platumos ir sezono.
